Pinigai – gėris ar blogis?

Sveiki, Egidijau, ar jeigu siekiu uždirbti daugiau, pagerinti savo buitį, materialinę gerovę, jau esu nedoras žmogus ir gali vėliau mano norai atsirūgti? Kol kas dirbu dėl pinigų, nes man svarbu jų turėti, kad galėčiau sau leisti viską ir niekad netektų skolintis. Bet esu ir religingas žmogus, suprantu, kad čia ne gyvenimo prasmė. Kartais viduje dėl to kovoju su savimi. O gal būsiu nubaustas už norus būti turtingas? Ačiū, Mindaugas.

Pinigai – gėris ar blogis? Lygiai taip pat galima užduoti klausimą apie peilį: ar peilis – gėris ar blogis? Viskas priklauso nuo to, kieno jis rankose. Turbūt su tuo sutiktų kiekvienas, jeigu nebūtų peilio, tai mūsų buitis būtų gana sudėtinga. Tačiau peilis atsidūręs mažo vaiko rankose, agresyvaus ir nedoro žmogaus rankose, gali sukelti pavojų. Lygiai taip pat ir su pinigais. Viskas priklauso nuo to, su kokia sąmone ir motyvais jie naudojami.

Įsivaizduokite, jeigu didelė pinigų suma atsidurtų paauglio rankose arba žmogaus, kurio intelektas nepakankamai aukštas. Tai tokiam žmogui pinigai bus tarsi peilis vaiko rankose. Pasekmės gali būti neprognozuojamos. Panašiai atsitinka ir su žmonėmis, kurie siekia laimėti loterijose dideles pinigų sumas. Kaip rodo statistika, daugiau nei devyniasdešimt procentų žmonių po laimėjimo tapo nelaimingesni, nei iki tol. Todėl, kad jų sąmonė nebuvo pakankamai aukšta, kad pasinaudotų tokiomis galimybėmis. Išleidę laimėtus pinigus tik kūniškiems malonumams tapo dar nelaimingesni. Panašiai atsitinka ir su jaunais aktoriais bei dainininkais, kurie anksti susilaukė šlovės, turtų, bet neturėjo intelekto, kaip  tinkamai panaudoti turtus ir savo gyvenimą pabaigė netgi savižudybe.

Kada daugiau pinigų atsiranda pas žemesnės sąmonės žmogų, dažniausiai kartu atsiranda išdidumas, puikybė ir prisirišimai. Žmogus pradeda dvasiškai ir morališkai degraduoti. Taigi, problema ne piniguose, bet žmogaus sąmonėje. Jeigu jis siekia tik materialinės gerovės, bet nesiugdo sąmoningumo, tai pinigai laimės neatneš.

Kitas dalykas, ką vertėtų žinoti apie pinigus ir jų prigimtį, kad tai gyva energija. Rytuose pinigai vadinami – Lakšmi. Lakšmi, tai moteriškos prigimties Dieviška energija. Ji atsako už gerovę ir klestėjimą, bet jos kontroliuoti neįmanoma. Kadangi tai moteriška energija ir jeigu su ja elgsimės nepagarbiai, ji tiesiog išeis. Vedose sakoma, kad pinigai turi būti sudėti tvarkingai ir niekada nededami ant nešvarios vietos. Lakšmi – tai asmenybė, todėl su ja reikia elgtis pagarbiai. Juk kiekviena save gerbianti moteris niekada ilgai neužsibus netvarkingoje vietoje, ten kur pykčiai, godumas, pavydas, kivirčai ir apgaulės.

Pinigai tampa pavojingi tada, kai mes prie jų per daug prisirišame. Prisirišimas pagimdo godumą, o pastarasis baimę. Todėl dabar labai daug jaunų  žmonių, ir ne tik, ieško darbo ir profesijos ne pagal savo pašaukimą, o kur daugiau moka. Dėl to visuomenėje susiduriame su savo srities specialistų trūkumu. Atsiranda daug žmonių su psichiniais negalavimais, nes jie darbe pastoviai patiria stresą. Todėl viena iš taisyklių, kurią mini senovės raštai, jeigu žmogus uždirba neteisingu būdu arba jo darbas neatneša naudos visuomenei, tai pinigai dešimties metų laikotarpyje išeis.

Taip pat svarbu žinoti, kad šeimoje Lakšmi atstovė yra moteris. Todėl vyrai turėti ryšį su Lakšmi energija gali per savo žmoną. Vyras turėtų savo žmonai užtikrinti saugumą. Kada moteris galvoja apie savo vyrą, ji apsaugota ir kadangi moters energija yra gerbūvis, tai vyras rūpindamasis moterimi gauna gerbūvį ir tuo pačiu pats gali klestėti. Todėl moterimis reikia rūpintis, jas globoti ir dovanoti joms dovanas, nes jos yra sėkmės Deivės atstovės. Tiesiog reikia siekti išminties, kad suprastume, kaip veikia ši energija. Pinigai nėra blogis, kol neatsiranda netinkamose rankose.

(Klausimai – atsakymai Čiakgos laikraščiui „Geras”)

Būkite laimingi !

Šis straipsnis yra Egidijaus Gubino autorinė nuosavybė, norint jo dalį ar visą panaudoti ar publikuoti savo leidinyje (svetainėje) reikia gauti autoriaus sutikimą (egidijus.gubinas@gmail.com) ir po straipsniu patalpinti veikiančią nuorodą į autoriaus svetainę www.gubinas.lt 



Komentarai


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *