Jaunas kūnas-sena siela?

Interviu žurnalui „Būrėja“ kalbino Ramunė Daugėlienė.

Jaunas kūnas – sena siela?

Žmogaus protas bando daug ką supaprastinti, įsprausti į tam tikrus rėmus, įvardydamas sielos amžių arba skaičiuodamas gyvenimų skaičių. Tačiau kalbant apie sielą tokie matavimai netinka. „Remiuosi vedų šaltiniais, nes būtent vedose galima rasti daugiausia informacijos apie sielą“,– pokalbio pradžioje paaiškina lektorius, vedų astrologas ir chiromantas Egidijus Gubinas.

Ar siela turi amžių?

Bhagavadgytoje teigiama, kad siela neturi amžiaus. Ji niekada negimsta ir nemiršta. Žmogaus protas yra materialus, todėl jis bando viską išmatuoti. Jam atrodo, kad viskas turi atskaitos tašką ir pabaigą. Siela – dvasinė substancija. Žmogus yra siela.Tik pastaroji turi kūną. Vakarų kultūroje dažniausiai suvokiama, kad žmogus turi sielą, bet, pagal vedas, žmogus ir yra siela. Ji nesunaikinama, tik turi materialų apvalkalą, kad galėtų egzistuoti šiame materialiame pasaulyje. Žmogaus fizinį kūną galima palyginti su naro kostiumu: kai narui reikia panerti po vandeniu, jis apsivelka specialų kostiumą, nes be jo ten negalėtų išbūti. Fizinį kūną sunaikinti įmanoma, sielos – ne.

siela6

Nuo ko prasideda jos kelionė?

Teigiama, kad yra dvasinis, materialus pasauliai ir ribinė energija. Tarp pastarosios ir yra materialus bei dvasinis pasauliai.   Į Žemę atkeliauja sielos iš dvasinio pasaulio, kad padėtų žmonėms, paaiškintų, kas yra visa ko priežastis. Visatos, kurioje gyvename, amžius – 311 trln. 40 mlrd. m. Sielos kelionė prasideda nuo to, kad jai suteikiamas pasirinkimas: gyventi turint ryšį su Kūrėju arba dėl savęs. Siela turi tokių pat savybių, kaip ir Kūrėjas, tik mažiau, kaip vandenynas bei vandens lašas.

Kartais kultūringi žmonės, išreikšdami ne pačią geriausią nuomonę apie konkretų žmogų, sako: „Et, jauna siela“. Kodėl tokia siela ne visada vertinama teigiamai?

Stereotipų yra daug, tik neaišku, ką žmogus turi galvoje sakydamas „jauna siela“. Geriau būtų, jeigu kalbėtume apie sąmoningumo lygį.

Kaip atpažinti aukštesnį sąmonės lygį?

Yra 8 400 000 gyvybės formų. Iš jų  400 000 yra žmogaus arba panašių į jų gyvybės formų. Apie sąmonės lygius galima spręsti pagal žmogaus poelgius. Kuo jis pasiryžęs daugiau aukotis dėl kitų, tuo jo sąmonės lygis aukštesnis. Vadinasi, tuo siela yra brandesnė. Kuo žmogaus širdis didesnė, tuo yra tobulesnis. Juk gyvūnų lygmenyje dažniausiai kiekvienas žiūri tik kaip jam pačiam būtų geriau.

Inside Of Inside

Kokia sielos evoliucijos aukščiausia grandis?

Pagal vedas, tai – meilė Kūrėjui. Mūsų planeta nėra vienintelė. Dar yra žemutinių, aukštutinių planetų, kurios aprašomos vedų kosmologijoje. Visos šios planetos skirtos tam, kad patenkintų mūsų norus, jog Žemėje vyktų įvairūs žaidimai, vaidinami vaidmenys. Tik tada, kai atsigręžiama į Kūrėją, siela pasiekia aukščiausią lygmenį.

Kartais jaunuolis stebina savo išmintimi, o brandaus amžiaus žmogus – infantiliškumu. Ar tai galima sieti su jo sąmoningumo lygiu?

Neaišku, nuo kada siela įsibėgėjo ir pradėjo sąmoningėti. Neaišku, iš kokio kūno (gyvūno, vaiduoklio) ir kokių planetų atėjo. Taip, siela, kuri gyvena ne vieną gyvenimą žmogaus kūne, gali nustebinti. Tuomet ir dvidešimtmetis jaunuolis gali spinduliuoti stulbinama išmintimi.

siela8

Žmogus, kurio siela gyvena ne vieną gyvenimą, sąmoningai neatsimena praeitų gyvenimų. Kodėl?

Negalima sakyti, kad visi neatsimena praeitų gyvenimų. Yra žmonių, kurie prisimena. Vedose aprašoma, kaip kūdikis motinos įsčiose, likus porai mėnesių iki gimimo, prisimena visus savo praeitus gyvenimus, bet per gimdymą patiria šoką ir viską pamiršta. Gimimo procesas yra skausmingesnis netgi už mirtį. Priešingu atveju būtų labai sunku gyventi, žmogus negebėtų siekti tikslų ir džiaugtis dabartimi. Netgi dabar daugelis žmonių nenori prisiminti savo klaidų, ką jau kalbėti apie praeitus gyvenimus. Pamiršus pastaruosius, žmogui palengvinamas gyvenimas. Lengviau gyventi, kai ne viskas prisimenama.

Jeigu žmogus nepamena savo patirčių, įgytų praeituose gyvenimuose, kaip gali sąmoningai padaryti išvadas ir tobulėti?

Žmonės turi trūkumų. 4 pagrindiniai trūkumai:

1.Žmogus yra linkęs klysti. Ne veltui sakoma, kad klysti – žmogiška.

  1. Dažnai gyvena iliuzijose ir joms pasiduoda, t. y. dažnai mato tai, ko nėra. Mano, kad kūnas ir yra jis ar pan.
  2. Žmogus linkęs apgaudinėti. Sąmoningai ar ne, bet tai daro.
  3. Žmogaus juslės yra netobulos. Jis turi akis, bet tamsoje nemato ir pan.

Tai tik įrodo, kad žmogus nėra tobulas ir negali perduoti tobulų žinių, todėl privalo ieškoti žinių šaltinių. Tiesa, jo ego neleidžia sutikti su tuo, kad žmogus ko nors nežino. Žmogaus ego tarsi sako: „Aš viską žinau“.

Jeigu miršta jaunas žmogus, jo siela anapus tobulėja?

Matydami tik fizinio kūno mirtį, vertiname pagal tai – jaunas ar senas žmogus mirė. Bet siela neturi amžiaus. Pati siela yra tobula, tik kol ją dengia netikras ego, neprisimena savo tikrosios prigimties. Priklausomai nuo to, kokia žmogui mirštant buvo jo sąmonė ir norai, atitinkamai gauna tokį kūną kitame gyvenime. Todėl svarbu ugdyti sąmoningumą, kad mirties akimirką galėtume prisiminti Kūrėją.

siela9

Tačiau apie ką gali galvoti vaikas mirties akimirką? Juk jis turi labai mažai gyvenimo patirties.

Taip siela atidirba savo blogą karmą. Dabar daroma labai daug abortų, todėl tie, kurie prie to prisideda, gyvena labai trumpai, bet paskui vėl gauna naujus kūnus. Vedos teigia, kad geriausias būdas atidirbti blogą karmą – dvasiškai tobulėti. Antraip, pagal karmos dėsnius, visi turėsime atidirbti už netinkamus veiksmus.

Reikia gilintis ir žinoti, kelintą sykį mūsų siela įsikūnija, ar tai – bevertė informacija? Juk internete nesunku rasti anketų, padedančių tai išsiaiškinti…

Internete galima rasti visko. Apie praeitus gyvenimus kalba daugybė žmonių. Tačiau išminčiai sako, kad žmogui svarbiausia – žinoti tai, ką jam dabar reikia daryti. Protas, žinoma, nori išsiaiškinti, kaip viskas buvo. Bet žmonių, kurie galėtų ką nors pasakyti apie ankstesnius sielos įsikūnijimus, yra labai mažai. Nelabai ir yra tikslo tai daryti. Juk knaisiotis po praeitus gyvenimus irgi nėra prasmės, jeigu žmogus padarė išvadas, kad gyveno neteisingai, ir nori keistis. Praeities nepakeisime, o savo ateitį galime keisti dabarties veiksmais. Vedose sakoma, kad dabartis yra praeities veiksmų ir ateities pasekmė.

siela10

Ar įmanoma paspartinti sielos brandą?

Siela – amžina ir tobula. Proto prigimtis yra neramumas, todėl jis nori ką nors pagreitinti. Geriau rūpintis ne tobulėjimo greičiu, bet kokybe.

Paprastai žmogus, gyvendamas Žemėje, įgyja tokios patirties, kad gyvenimo pabaigoje retai ko bijo, jį mažai kas stebina. O kaip yra su siela – ji irgi įsikūnydama iš vieno kūno į kitą tampa atspari?

Siela yra tobula. Jos savybės: amžinybė, žinojimas ir palaima. Žmogų temdo jo sąmonė. Kuo sąmonės lygmuo aukštesnis, tuo siela mažiau temdoma. Tai galima palyginti su veidrodžiu, kurį dengia storas dulkių sluoksnis, arba saule, kurią slepia debesys. Kuo daugiau debesų ar dulkių, tuo sunkiau pasireiškia sielos savybės, kaip žinojimas. Taip ir žmogus – kuo daugiau turi teigiamų savybių, yra tobulesnis, tuo daugiau atspindi sielos energijos visoms gyvoms būtybėms. Sąmoningas žmogus turi tikslą, todėl jo gyvenimas tampa prasmingas. Debesys uždengia saulę, todėl jei žmogaus sąmonę temdo neišmanymas, jis nemato gyvenimo tikslo, nežino, kur eiti, jaučiasi pasiklydęs, jį užvaldo baimė, stresas ir nerimas. O kai žmogus viską žino, tuomet jam nėra taip baisu: nebijo nei mirties, nei gimimo, viską priima kaip Kūrėjo malonę.

siela11

Vis dažniau tenka girdėti, kad Žemėje gimsta kitokių vaikų,t.y. jų sąmonės lygis yra aukštesnis. Ar tai tiesa?

Daugiausia Žemėje gimsta nepageidaujamų palikuonių, t.y. atsitiktinukų. Jeigu žmogus nori žinoti, atsitiktinukas jis ar ne, gali paklausti tėvų: kaip buvo pradėtas, ar buvo planuotas, ar tėvai plnavo palankią vaiko pradėjimo datą, ar gavo palaiminimus iš savo tėvų, dvasinių mokytojų ir pan. Jeigu žmogus žino, kaip reikia pradėti vaiką, kaip prisišaukti aukštesnę sielą, planuoja atitinkamas dienas, kai būna palanku pradėti kūdikį, žino, kokios nuotaikos būnant reikia tai daryti, tuomet viskas gerai. Dvasingų žmonių sielos yra aukštesnio lygio. Tokie vaikai netgi atrodo kitaip. Jie ateina iš aukštesnių planetų. Šiais laikais žmonės vaikus dažniausiai pradeda apimti aistros. Taip gimsta atsitiktinukai, kurių niekas nelaukė ir nenorėjo.

Kas būtų, jeigu gimtų daugiau neatsitiktinukų?

Susiformuotų visiškai kitokia visuomenė. Kuo daugiau sielų būna skaidrios sąmonės,tuo geriau visuomenei ir Žemei. Šiandien vis daugiau lietuvių atsisako kvaišalų, netinkamų produktų, atsiranda dvasinės vertybės, ir taip visuomenė tobulėja.

Straipsnis pdf formate: Būrėja 2015 08

Linkiu Jums ko geriausios kloties !

Egidijus Gubinas



Komentarai


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *