Baimė, nusivylimas ir įtampa. Gyvenime būna momentai kada atrodo, jog viskas kas galėjo įvykti blogo – vyksta mūsų gyvenime. Kada atrodo, kad viskas ką mes kūrėme ilgą laiką, pradeda griūti, kaip kortų namelis, galvoje atsiranda baisios mintys, rankos nusvyra ir norisi pasiduoti. Norisi pasislėpti kur nors nuo visų ir viską pamiršti. Tiesiog pasiduoti ir nieko nebedaryti. Vieninteliai klausimai kurie sukasi galvoje, „Kodėl man  ir už ką ?”.

Nesvarbu kur esame šiandien, ką darome, kuo save laikome. Visiems ateina laikas, kai ne viskas einasi taip, kaip norėtųsi. Baimė  – mes visi ją anksčiau ar vėliau pajaučiame, nepriklausomai nuo savo amžiaus, socialinės padėties ir kiek turime pinigų. Tačiau kaip bebūtų baimė, tai laikinas reiškinys. Tai gali trukti minutę, valandą, o galbūt ir ištisus metus. Galiausiai, tai nurims ir kažkas kitas užims baimės vietą.

Tačiau jei viską mesti ir nuleisti rankas, tai truks amžinybę. Mūsų gyvenime visada bus pakilimai ir nuopoliai. Kaip bebūtų gaila, dauguma žmonių nuleidžia rankas ir labai greitai pasiduoda. Žinoma, kad kiekvienas gali jaustis gerai ir pozityviai kada yra pinigų, esi laimingas šeimoje, turi palaikymą iš savo artimųjų, tau gerai sekasi karjera ir verslas.

Tačiau realūs gyvenimo iššūkiai prasideda tada, kada tau likimas pakiša koją ir tu pradedi kristi. Tada reikia drąsos. Tikėjimo ir drąsos, kad viską pradėti iš naujo ir nepasiduoti. Dažnai mes nesuprantame, už ką nusipelnėme problemų ir išbandymų. Tik po kurio laiko gali ateiti supratimas, kad mes nebūtume galėję tapti tais, kokie esame dabar, nepraėję vieno ar kito išbandymo. Nebūtume išsiugdę vienos ar kitos charakterio savybės, neįveikę kliūčių.

Todėl vietoj klausimo „Už ką man ir kodėl aš ?”, „Kodėl tai vyksta mano gyvenime?” mums reikia įdėti visas pastangas, kad įveiktumėme vieną ar kitą išbandymą, ar kliūtį. Patikėkite, praeis laikas ir mes suprasime kodėl visa tai vyko su mumis. Tačiau dabar svarbiausia nepasiduoti.

Kas bebūtų mūsų gyvenime, mes gimėme ne tam, kad kažką pradėti ir mesti. Aš netikiu, kad kad kas nors iš mūsų gimė tam, kad bijoti, tam, kad slėpti savo svajones po ašarų persisunkusia pagalve. Tam, kad palaidoti mintis ir idėjas kurių dar nespėjome įgyvendinti. Mes turime pakelti galvas ir judėti toliau. Išbandymai neateina į mūsų gyvenimą tam, kad pasiliktų jame amžinai.

Jie ateina tam, kad mes kažką suprastume, kažką išmoktume ir suvoktume. Tam, kad atvertume kažką naujo savo gyvenime, ko niekada nebūtų įvykę, kada viskas gera ir ramu. Tik sunkiausiais gyvenimo momentais mes galime pamatyti gyvenimą kitaip. Vietoj to, kad tik skųstis ir niurzgėti verčiau mokykimės būti dėkingi.

Nesvarbu kaip mes atsidūrėme sunkioje padėtyje, nesvarbu kas prie to prisidėjo. Svarbiausia, kad mums reikia pakilti. Visi išbandymai kurie buvo ir bus mūsų gyvenime skirti tam, kad padėtų mums tapti stipresniais, ištvermingesniais ir sėkmingesniais. Juk tas kas mūsų nepražudo, padaro mus stipresniais.

Mes turime būti pasiruošę kristi ir vėl atsistoti, kad pasiekti savo tikslų. Baimė, skausmas, kančia, išbandymai, tai yra tai, per ką mes turime praeiti, kad pasiekti savo tikslą. Kol mūsų širdis  plaka, kol kraujas pulsuoja mūsų venose, kol galime kvėpuoti – viskas įmanoma. Mes patys ir tik mes sprendžiame – pasiduoti, nuleisti rankas ar stengtis toliau.

Tai mūsų pasirinkimas už kurį mes patys atsakingi. Mes atsakingi už tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Nėra tokių išbandymų kurių mes negalėtume ištverti. Kas benutiktų, pasiduoti ar kovoti ir eiti toliau – tai mūsų pasirinkimas.

Niekas niekada negali mūsų taip stipriai sukrėsti kaip gyvenimas. Tačiau svarbiausia, kad mes galime viską ištverti ir judėti toliau. Neleiskime sau pasiduoti, bijoti, neleiskime sugriauti savo gyvenimo. Mes būsime stipresni ir geresni, kai tai praeisime.

Nors mums ir baisu, mes vistiek turime judėti, nesustoti, pakelti galvas ir eiti toliau į priekį. Net jeigu ir atrodo, kad pasaulis griūna ir nėra jokios išeities – vis tiek reikia eiti pirmyn. Dabar prieikite prie veidrodžio, pažiūrėkite sau į akis ir pasakykite,  man viskas pavyks, tai įmanoma, svarbiausia nebijoti ir niekada nepasiduoti.

Šis straipsnis yra Egidijaus Gubino autorinė nuosavybė, norint jo dalį ar visą panaudoti ar publikuoti savo leidinyje (svetainėje) reikia gauti autoriaus sutikimą (egidijus.gubinas@gmail.com) ir po straipsniu patalpinti veikiančią nuorodą į autoriaus svetainę www.gubinas.lt